Šią vasarą dalyvavau šauniame festivalyje Debesų Pieva, kuriame galėjau atsipalaiduoti ir pasigilinti į savo vidinį pasaulį įvairių meditacijų, jogos ir sąmoningumo dirbtuvių metu. Tai buvo šauni proga susipažinti su nuostabiais, be galo šiltais ir nuoširdžiais žmonėmis, iš įvairių Lietuvos vietovių. Vienas iš šių žmonių buvo Vaida, su kuria susipažinau išbandydama savo jėgas jos vedamose macramé dirbtuvėse. Vaida dalinosi savo kūrybinėmis žiniomis ir papasakojo, kaip ji kuria įvairius rankų darbo produktus iš natūralių arba antrinio panaudojimo medžiagų. Bendraudama su ja pasijutau įkvėpta kurti taigi paprašiau jos pasidalinti savo patirtimi ir kūrybos istorija.
Vaida, nuo ko prasidėjo tavo kūrybinis kelias? Kada pradėjai siūti?
Nuo vaikystės tokia buvau, bet siuvimo istorija prasidėjo, kai teko išvažiuoti į Angliją. Ten per agentūrą man pasiūlė dirbti šokolado parduotuvėje, bet kai pamatę mane, kad aš gana santūri tokia tai paklausė ar moku siūti. Mokykloje per darbelių pamokas teko kažkiek siūti bet ne su siuvimo mašina. Vis dėl to mane priimė dirbti čiužinių siuvykloje ir ten išmokau pagrindus. Tiesiai siūti, bet greitai. Vėliau nusipirkau savo pirmą siuvimo mašiną ir prisimenu pirmus savo siuvinius… tokie juokingi! Įdomu iš šalies save stebėti kaip keičiasi viskas, kaip patobulėjau.
Iš pradžių pradėjau siūti instrumentams dėkliukus bet vieną dieną pamačiau festivalyje tokią gražią liemenę ir kažkaip pagalvojau, kad nepirksiu, o pati pasisiųsiu. Aišku ne tokią pačią, bet pamėginau kažką tokio ir pasisiuvau per porą dienų. Sesė ir mama nesuprato, kas įvyko, kaip aš čia pasisiuvau per dvi dienas su pamušalu su viskuo. Taip ir pradėjau. Siūnu tai, kas patinka ir pastebėjau, kad ne tik kai aš, bet kai ir kiti žmonės siūna, tai kas jiems patinka, žmonės pajaučia tai.
Papasakok kodėl gamini produktus iš būtent natūralių ir antrinių medžiagų produktus?
Iš tiesų tokio klausimo sau net nesu uždavusi. Darau viską iš pajutimo iš vidinio ryšio su gamta. Būnu ir kuriu čia ir dabar. Plastmasė atrodo taip dirbtina, nėra jokio ryšio, o per medį – tai yra iš gamtos, labiau jauti aplinką ir ryšį su ja. Pradžioje ir aš naudojau plastamsę kūryboje tada galejau palyginti ir pastebėjau, kad žmonės patys linksta į natūralesnius dalykus. Norisi daugiau natūralumo taigi, jei dabar perku medžiagas, jos būna natūralios.
Koks jausmas prikeliant nenaudojamą dalyką ir sukuriant kažką visiškai naują?
Keista ir gera. Norisi kažkiek iš sistemos pabėgti. Prekybcentriuose visko tiek prikišta, o aš kuriu vienetinius, originalius rūbus, tašes ir kitus produktus. Perku medžiagas iš Humanos, Gausos – dėvėtų rūbų parduotuvių. Gal žmonės ir nusipirktų užuolaidą ir vėl pasikabintu, bet norisi prikelti kažkaip kitaip, su intencija ir su meile. Kai siūnu rūbą aš galvoju apie tą asmenį, kuriam jis skirtas, gal jo energiją jaučiu, bet grynai ateina žmogus ir sako “čia man pasiūta!” surezonuoja labai, kaip ir sapnų gaudyklės. Ar plastmasiniai karoliukai ar mediniai būtų juk visai kitaip. Atsivežiau visus plastmasinius karoliukus ir kai vedžiau užsiėmimą vaikams visus atidaviau, nes nebesinori jų.
Kaip žmonės reaguoja į produktus iš perdirbtų medžiagų?
Anksčiau žmonėms buvo nejauku pasakyti, kad čia iš užuolaidos ar baldinės medžiagos padaryta, bet dabar drąsiai sakau ir žmonės labai gerai priima. Tiesiog stebisi, kad tai yra įmanoma. Kitiems labai rezonuoja ir sutikau nemažai žmonių, kurie patys siuva, perdirba. Taip pat esu mačiusi ir kitokias mimikas, atmetimo reakcijas. Tad būna ir taip, bet dauguma žmonių skatina nepalikti, nesustoti ir kurti toliau.
Gal kokių patarimų turėtum norintiems pradėti kurti?
Esu labiau linkusi darbais įkvėpti. Kai tarkim ateina draugės, kurios piešia ir, pamačiusios mano darbus, sako “viskas, kai namo pareisiu, piešiu”. Reikia daryti, rodyti, vien žodžiais tai ką čia. Turiu tokį gyvenimo kredo – kodėl gi ne, viskas įmanoma ir iš visko galima perdaryti. Aš visur potencialą matau. Todėl visokių lukštų pilna pas mane namie! 😀
Pati irgi įsikvėpiau iš kitų, mačiau kaip daro ir suprantu, kad galima daug padaryti. Žmonės savo rankomis namus stato, oazes susikuria. Buvo žmonių, kurie netikėjo, kad iš kūrybos galima užsidirbti pragyvenimui, bet aš tuom gyvenu, visiška mano esybė tame. Buvo nemažai pasiūlymų ir kažkam dirbti, bet labai nesinori dirbti kitam tad pasakydavau konkrečius ne, nes noriu savo kūryba užsiimti.
Kas toliau?
Buvau eletroninės muzikos festivalyje ir galvojau ar aš čia vietoj su savo darbais. Orentuojuosi labiau į festivalius, kaip šis – švarius, be svaigalų. Na, bet išsitraukiau darbus, visokių žmonių atėjo ir jiems patiko. Į rūbus gal nebai žiūrėjo, bet sapnų gaudyklės sudomino. Dabar keičiasi mano požiūris, norisi plačiau paliesti žmones. Nors orentuojuosi į švarą, norisi tokio jin jang įdėti, priešpriešos kažkokios. Tai kunkuliuoja manyje šiuo metu ir įdomu, kas išaugs iš to.
Palikite komentarą