Turbūt ne vieną kartą esame girdėję istorijas, kaip jūrose ir vandenynuose vis daugėja plastmasės atliekų ir baisybes, kaip vargšai vandens gyvūnėliai – vėžliai, banginiai, žuvys ir jūriniai paukščiai miršta prariję plastiko šiukšles arba įsipainioję jose. Tačiau ši, vis didėjanti problema, yra paskatinusi ne vieną organizaciją imtis veiksmų ją spręsti. Yra kuriamos naujos technologijos surinkti atliekoms  ir inovatyvūs sprendimai surinktoms atliekoms perdirbti. Kokie gi jie?

Pradėkim nuo pradžių –  kaip yra renkamos atliekos?

Vienas būdas yra surinkti plastmasę, kuri yra išplukdoma į jūros krantą ir atsiduria paplūdimiuose ar prieplaukose. Šį surinkimo būdą taiko daugelis organizacijų ir iniciatyvų. Viena iš jų – lietuvių numylėtinė kasmetinė akcija Darom vykstanti kiekvieną pavasarį ne tik pajūryje, bet ir daugelyje Lietuvos vietovių. Šiaurės ir Pietų Amerikoje kasmet yra minima tarptautinė krantinės valymo diena, kurios metu vien tik 2016 metais buvo surinkta virš 8 milijonų kilogramų atliekų.

Kitas inovatyvus būdas surinkti plūduriuojančias atliekas prieplaukose ir įlankose yra pasinaudojus ,,Seabin project” kompanijos produktu – plūduriuojančiu kibiru, kuris ,,įsiurbia” prie jo priplaukiančias atliekas. Ši idėja kilo dviem vandenyną mylintiems australams, kurie surinko reikiamas lėšas projektui įgyvendinti. Jų tikslas – naujus kibirus gaminti iš perdirbtos plastmasės, kurią surinko pirmaisiais kibirais.

Bet ką daryti su ta plastmase, kuri nepasiekia kranto –  ta, kuri plaukioja vidury vandenyno iki kol išyra į smulkesnes daleles dar pavojingesnes vandens gyventojams? Šias atliekas yra sudėtinga surinkti, nes nors jos koncentruojasi didžiuliuose plotose kaip ,,Ramiojo vandenyno šiukšlių sklype” (Ang. ,,The Great Pacific garbage patch” ), yra pakankamai atitolusios viena nuo kitos. Vienas jaunas vaikinas ieškojo būdo, kaip tas šiukšles būtų galima efektyviai surinkti ir jo sugalvotas būdas jau tuoj taps realybe. Tai ,,The Ocean Cleanup” projektas, kuris pradės pilnai vykdyti surinkimus jau 2018 metais. Principas paprastas – tvirtas, bet lankstus 1,2 km ilgio vamzdis su tinkleliu plūduriuoja vandenyne ir sugauna plūduriuojančias atliekas. Reguliariai iki jo atplaukiantis laivelis surenka sugautas atliekas ir nugabena į krantą.

Puiku! Plastmasė yra renkama. Bet kas gi daroma su ja toliau? Kitame blog’o įraše aptarsime įvarius būdus, kaip panaudojamas perdirbtas plastikas, surinktas iš vandenynų.

Gal žinai kitų būdų, kaip yra renkamas plastikas, patekęs į vandenis? Arba iniciatyvų, kurios bando problemą spręsti stabdant plastmasės patekimą į vandenį arba renkant plastmasę, jau ten patekusią? Pasidalink komentaruose! Mums labai įdomu sužinoti 🙂