Esu kaimietė, po studijų likusi gyventi didmiestyje. Gal ir Jums teko girdėti posakį „Galima žmogų ištraukti iš kaimo, bet kaimo iš žmogaus – ne“. Šis posakis puikiai tinka ir man. Nuolat svajojau apie galimybę turėti žemės lopinėlį, kur nuo pavasario iki rudens galėčiau turėti tiesioginį sąlytį su žeme. Man tai – geriausia meditacija. Pagausėjus šeimai atsirado ir gan praktiškas poreikis užsiauginti sveikų daržovių, o kartu – pabūti gryname ore.
Taip savo pirmųjų įspūdžių refleksiją pradeda mūsų naujoji bendruomenės narė Eugenija.
Pernai rudenį parodoje „Sprendimų ratas 2016“ pamačiusi CoolŪkio stendą ir išgirdusi apie iniciatyvos vykdomas veiklas, su dideliu entuziazmu iš karto užsiregistravo antrajam projekto sezonui. Savo eilės Eugenijai teko kantriai palaukti ir tik gegužės pradžioje nuvykus į sodą ir susitikus su sodo šeimininke Larisa, pavyko pasisėti: salotų, ridikėlių, ropių, burokėlių, morkų; pasisodinti svogūnų, pupų, pupelių, žirnių, cukinijų, įvairių moliūgų ir netgi bulvių bei Larisos dovanotų kopūstų sodinukų.
Šiuo metu jau esame suvalgę visus ridikėlius (kurie buvo dideli ir skanūs), džiaugiamės salotų, svogūnų laiškų ir krapų derliumi. Paragavome ir ropių, dabar jau bus eilė ragauti šviežių žirnių, cukinijų, bulvių ir t.t.
Dėkoju CoolŪkio komandai už suteiktą galimybę, naujas pažintis ir kelionę link svajonės – savo sodo!
Tai štai, nenuleidžiame rankų, pasikraunam Eugenijos pozityvumu ir lekiam į darželius!
Auginimas augina!
Gabrielė Marija