Kas pietums? Šiandien pasirinksiu veganišką patiekalą!

Drauge su populiarėjančiu tvariu gyvenimo būdu, daugėja žmonių pasirenkančių veganišką mitybą. Pastebėjau, kad su augančia veganiško maisto paklausa, auga ne tik specializuotų kavinių/restoranų skaičius, bet ir veganiškų alternatyvų visų jau seniai pamėgtuose kampeliuose.

Tačiau kas tai yra? Veganizmas yra praktika susilaikyti nuo gyvulinių produktų naudojimo, ypač mityboje. Kitais žodžiais tariant, veganai atsisako valgyti mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus ir medų. Mokslininkai tikina, kad teisingai naudojama praktika ne tik prisideda prie ekologijos vystymo, bet ir gerina sveikatą.

Mėsos produkcija ir aplinka

Gyvulininkystė prisideda prie žemės ir vandens degradacijos, biologinės įvairovės nykimo, miškų naikinimo [6]. Taip pat mėsos ir pieno pramonė sudaro 14,5% išmetamų antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Metanas ir azoto oksidas yra žalingiausios dujos gaunamos iš gyvulininkystės. Metanas, kuris išsiskiria fermentacijos proceso metu gyvulių žarnyne ir žalios mėsos saugyklose, šiltnamio efektą sukelia 28 kartus efektyviau nei anglies dvideginis (CO₂). Tuo tarpu azoto oksido molekulės globalaus atšilimo potencialas yra net 265 kartus didesnis už CO_2. Azoto oksidas išsiskiria iš mėšlo, organinių ir neorganinių trąšų [2].

Mėsos gamyba yra labai imli. Norint pagaminti 1 kg jautienos, reikia 25 kg pašaro ir apie 15000 litrų vandens (gyvūnui ir pašarui užauginti) [2]. Šie skaičiai kinta tarp skirtingų gyvulių mėsos, tačiau mintis išlieka ta pati – prarandami dideli energijos ir vandens kiekiai. Problemą galima pastebėti ir žemės naudojime. Apie 30% žemės paviršiaus yra naudojama gyvulininkystei. Duomenys rodo, kad daugiau kaip 71% visos ES žemės ūkio paskirties žemės skirta gyvulių pašarui auginti [3].

Pasak Worldwatch instituto, per pastaruosius 40 metų žmonių populiacijai padvigubėjus, pasaulinė mėsos produkcija išaugo net 3 kartus. Nuo 1993 metų, metinė kiaulienos produkcija išaugo iki 107 milijonų tonų, tai yra 56%. Manoma, kad iki 2025 metų, paukštienos produkcija išaugs 25%, lyginant su 2015 metų duomenimis. Vakarų meilė mėsai, kiaušiniams ir pieno produktams tik patikina, kad šie skaičiai toliau augs, gerokai pranokdami augančią žmonių populiaciją.

Poveikis sveikatai

Mokslininkai tikina, jog veganiška mityba mažina kraujotakos sistemos ligų, bei krūties, gaubtinės žarnos ir prostatos vėžio riziką [5]. Veganiška dieta padeda sureguliuoti gliukagono ir insulino aktyvumo pusiausvyrą, ko pasekoje yra mažinamas kraujo cholesterolis, gerėja diabeto ir aukšto kraujospūdžio kontrolė [4].

Be to veganiška mityba:

1. Turi daugiau skaidulų, antioksidantų ir naudingų augalinių junginių. Tvarkinga veganiška dieta yra turtinga kalio, magnio, folio ir A, C ir E vitaminų [1].
2. Veganiška dieta yra efektyvi norint atsikratyti viršsvorio [5].
3. Tyrimai parodė, kad veganiška mityba turi teigiamą poveikį žmonėms, turintiems įvairių rūšių artritą [5].

Vieną savaitės dieną veganas!

Kaip pritaikyti veganišką praktiką kardinaliai nekeičiant savo gyvenimo būdo?

Vieną savaitės dieną tapk veganu! Nebūtina visiškai atsisakyti gyvūninių produktų tam, kad prisidėtumėte prie globalaus carbon footprint (anglies pėdsako) mažinimo ir pagerintumėte savo sveikatą. Pasiryždami tapti veganu vieną savaitės dieną padarote didesnę įtaką nei galėtumėte pagalvoti.

• Pirkdami veganišką maistą, ar restorane užsisakydami veganišką patiekalą, didinate šių produktų paklausą.
• Dalindamiesi veganizmo ideologija, skleidžiate informaciją apie ekologiją, skatinate tvaraus gyvenimo būdo populiarumą!
• Vieną savaitės dieną valgydami veganišką maistą, pagerinate savo sveikatą!
• 7 žmonės vieną savaitės dieną nevalgantys mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir medaus – sudaro pilną veganą!

Norite pasidomėti? Čia rasite straipsnio šaltinius:

[1] Davey G. K., Spencer E. A., Appleby P. N., Allen N. E., Knox K. H., Key T. J. (2002). EPIC–Oxford: lifestyle characteristics and nutrient intakes in a cohort of 33 883 meat-eaters and 31 546 non meat-eaters in the UK. Public Health Nutrition, 6(3): 259 – 268.

[2] Grossi G., Goglio P., Vitali A., Williams A. G. (2019). Livestock and climate change: impact of livestock on climate and mitigation strategies. Animal Frontiers, 9(1): 69 – 76.

[3] Greenpeace (2019). The dangerous intensification of animal farming in Europe. Greenpeace European Unit.

[4] Kahleova H., Levin S., Barnard N. (2017). Cardio-Metabolic Benefits of Plant-Based Diets. Nutriens, 9(8): 848.

[5] McCarty M.F. (1999). Vegan proteins may reduce risk of cancer, obesity, and cardiovascular disease by promoting increased glucagon activity. Med hypothesis, 53(6): 459 – 85.

[6] Petrovic Z., Djordjevic V., Milicevic D., Nastasijevic I. , Parunovic N. (2015). Meat Production and Consumption: Environmental Consequences. Science Direct, Procedia Food Science 5:235 – 238.