Prieš pradedant sodinti, labai pravartu įvertinti savo turimą žemę. Vienoje dirvoje gali puikiai augti vieni augalai, kitoje visai kiti. Susipažinus su savo dirva, galima lengviau planuoti, kokius augalus auginsite lengviausiai, o kuriems reikės daugiau Jūsų pagalbos! Taigi, kaip įvertinti savo dirvą?
Daržui tinkamiausios dirvos
Geriausios daržovėms yra priesmėlio ir lengvo priemolio dirvos. Ankstyvosioms daržovėms reikia skirti lengvesnes, pakilesnių vietų, anksti pradžiūstančias, šiltesnes dirvas. Sunkesnėse dirvose daržovės ilgiau auga ir vėliau bręsta, o kai kurios, pvz., morkos, blogai laikosi žiemą. Daržovės geriausiai auga ir dera vidutinio sunkumo dirvose – priesmėliuose ir vidutinio sunkumo priemoliuose. Priesmėlio dirvos yra mažiau derlingos, todėl jas reikia gausiau tręšti organinėmis trąšomis, kurios ne tik suteikia maisto medžiagų, bet ir pagerina jų struktūrą. Priemolio dirvos yra derlingesnės, jose pastoviau išsilaiko drėgmė ir trąšos, tačiau pavasarį jos vėliau įšyla, o tai nepageidautina ankstyvosioms daržovėms.
Dirvos tyrimas
Iš pradžių apžiūrimas sklypas ir iš paviršiaus įvertinama dirva. Gali būti, kad viename krašte ar viduryje į paviršių iškilęs molis, o kitur — juodžemis, dar kitur — smėlio ploteliai ir pan. Smėlis kasant paprastai subyra. Priesmėlį lengva kasti, nes jis ne taip byra. Sunkus molis yra tąsus.
Dirvos tipo nustatymas pasitelkiant augalus
Stebint darže jau augančius augalus, galite nusistatyti savo žemės tipą. Sausa dirva tinka tik tiems augalams, kurių šaknys gilios, kurie kaupia vandenį arba apsaugo nuo jo netekimo. Drėgnoje dirvoje auga augalai, kurių šaknys nepūva drėgnoje terpėje. Paprastosios bitkrėslės, vėdrynai, plačialapiai gysločiai ir kiaulpienės gerai auga priemolio dirvoje.
Laukiniai čiobreliai veši smėlio dirvoje.
Žliugės, žvirbliarūtės ir baltosios balandos mėgsta purią dirvą, kur daug humuso.
Dilgėlės rodo, kad dirvoje yra daug azoto.
Ramunėlės gerai auga turinčioje mažai kalkių, o vijokliai gerai auga, kur gausu kalkių dirvoje. Rūgščiose dirvose auga smulkioji rūgštynė, dirvinis kežys, vienmetė klėstenė, svėrė. Nerūgščiose — garstukas (panašus į svėrę), dirvinis vijoklis, apyninė liucerna, šalpusnis.
Sklypo kartografija
Jau įvertinus, kokią turite dirvą, reikia atsižvelgti ir į kitus niuansus. Nelygiame sklype sunku daržoves pasėti vienodu gyliu, todėl jos nevienodai dygsta. Pakiliose vietose dirva greit džiūsta, todėl augalai ilgiau nesudygsta, o sudygę skursta. Daržui netinka šiauriniai šlaitai, ypač šilumamėgėms daržovėms (agurkams, pomidorams).
Dirvos gerinimas
Neturint galimybės pasirinkti daržui kito žemės ploto, galima bet kokioje dirvoje paruošti derlingą, gerą daržovėms auginti sklypą. Akmenuotoje dirvoje būtinai išrinkite akmenis. Jeigu derlingasis dirvos sluoksnis nestoras, šį sluoksnį padidinsite perkasdami dirvą 2—5 cm giliau. Į paviršių išsivertusi nederlingą žemės sluoksnį sumaišykite su mėšlu, kompostu arba durpėmis. Įmirkusį plotą būtinai reikia nusausinti iškasant griovius. Dirvos struktūrai pagerinti labai tinka durpės. Sunkų molio dirvožemį galima pagerinti išbarstant smėlio ir kasmet įterpiant mėšlo arba komposto.
Rūgštingumas/šarmingumas
Daržovių augimui taip pat labai svarbu dirvos terpė (pH). Gausiai tręšiant mineralinėmis trąšomis dirva rūgštėja. Rūgščioje dirvoje daržovės blogiau įsisavina maisto medžiagas — azotą, fosforą, kalį, magnį, kalcį ir kai kuriuos mikroelementus, todėl blogiau auga ir dera. Per didelį dirvos rūgštingumą rodo pradėjusios augti šios piktžolės: laukinės rūgštynės, takažolės, asiūkliai, trikertės žvaginės, veronikos, viržiai, dirvinės aklės. Pakalkinus rūgščią dirvą keičiasi jos reakcija, pagerėja fizinės, cheminės ir mikrobiologinės savybės. Tačiau per didelė kalkių norma taip pat gali turėti neigiamą poveikį. Dirvos kalkinamos gesintomis kalkėmis, išbarstant jų nuo 2 iki 5 kg į 10 m2 plotą. Jeigu dirvą normaliai pakalkinsite, tai pakartotinai kalkinti reikės tik po 10 – 12 metų. Todėl būtinai sužinokite, kada paskutinį kartą dirva buvo kalkinta!
Ne visos daržovės vienodai jautrios dirvos reakcijai. Labai jautrios: burokėliai, svogūnai, česnakai, salotos, špinatai, gūžiniai ir žiediniai kopūstai. Vidutiniškai jautrios: agurkai, pomidorai, morkos, krienai, salierai, petražolės, pupelės. Mažiausiai jautrios: ridikėliai, griežčiai, moliūgai, rabarbarai, žirniai ir rūgštynės.
CoolŪkio dalyviams
Gali būti, kad Jūsų Daržo Guru visa įvertinimą jau yra atlikęs/usi, taigi būtinai paklauskite jų pačių, kas pas juos auga geriausiai, o kas prasčiau, ko trūksta dirvai ir kaip geriausia ją pagerinti!
Smagaus sėklų rinkimosi ir sodinimo 🙂
Nadoti šaltiniai: http://www.sodasirdarzas.lt
3 komentarai
celestina
nuostabu, Justina. labai aciu uz tokia veikla. noreciau ileisti i dirva kalifornijos slieku. ar jie nesuvalgys jau esanciu vietiniu gyventoju -slieku? o gal jie suvalgys sakniavaisius? aciu uz patarima siuo klausimu
Celestina
Justina
Malonu kad skaitote, Celestina!
Kiek pati esu susidūrusi, tai Kalifornijos sliekai skirti kompostavimui. Taigi šie sliekai neminta kitais sliekais ir paprastieji lietuviški sliekai nenukentės tiesiogiai, nebent jiems liks mažiau ėdesio ir bus didesnė konkurencija. Šakniavaisių taip pat jie neturėtų valgyti, nes tai dar gyva organika, ne atliekos. Bet siūlyčiau pirma kalifornijos sliekus naudoti komposto krūvoje ar dėžėje, taip jie Jums prigamins humuso, kuriuo galėsite tręšti daržą. Tiesiogiai paleidus į daržą jiems gali tiesiog pritrūkti maisto medžiagų. Tikiuos mano patarimai Jums padės!
Marija
Kalifornijos sliekai dirvoje veiktų tą patį, kaip ir kiti sliekai. Smaguriautų negyva organika. Tik jie valgo daugiau ir veisiasi greičiau, bet neištvertų lietuviškos šaltos žiemos. Čia kokioje dirvoje nesiveisia? Toje, iš kurios išrinktas kiekvienas negyvos organikos šapelis dėl grožio, kad daržas būtų gražus pagal seno sukirpimo agronomus. Natūralioje gamtoje arba gamtiniame – pamulčiuotame darže visą vasarą gyvuotų ir veistųsi, tik žiemą – žūtų, nes sušaltų. Pasidomėkite, kokia žiema būna Kalifornijoje? Šilta…