Daržai ant Vilniaus Universiteto stogo

su Komentarų: 0

 

Daugelis esame girdėję apie daržus ant stogų, bet ar žinote, kad tokius galima aplankyti ir Lietuvoje? Šią vasarą turėjau būtent tokią progą aplankius Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centrą, kurio viršutiniame aukšte dėstytoja Audronė Meldžiukienė įkūrė ne vieną, o net kelis daržus! Labai šiltai mane sutikusi, Audronė aprodė apsodintus plotus, papasakojo apie visus augalus ir jų ištvermę, neretai visai ekstremaliomis stogo sąlygomis. Pasirodo gyvenimas ant stogo, nors ir toli nuo daugėlio kenkėjų, ne rožėm klotas – būna stiprių skersvėjų, per daug tiesioginių saulės spinduliuų arba atvirkščiai – per daug pavėsio. Buvau maloniai nustebinta, kad auginamos ne tik standartinės daržovės ir prieskoninės žolelės, bet ir grikiai, sojų pupėlės, net linai. Prie šviežiai nuskintų žolelių arbatos puodelio jaukiai pakalbėjome apie šių daržų įkūrimą, gyvavymą ir tolimesnius planus.

 

 

Audrone, kaip kilo idėja įkurti daržą?

Idėja kilo pirmiausiai pamačius naujas universiteto erdves, į kurias mes įsikėlėme. Jas apvaikščiojus, apžiūrėjus, pamačius, kad ir virtuvėlė visai čia pat kilo mintys apsodinti. Norėjosi, kad daržas būtų naudingas ir galėtume iš karto viską panaudoti, paragauti, paskanauti vietoje. Tuo pačiu norėjosi paganyti akį, pamatyti, kaip augalai auga ir kaip atrodo įvairiais sezonais – kaip žydi, bręsta. Ne visi turi daržus ir turi tokią galimybę, o dabar auga įvairūs augalai ir ta galimybė jais pasidžiaugti yra sudaroma.

 

Ar buvo sunku pradėti įgyvendinti?

Kai degi idėja, yra tokia varomoji jėga ir tiesiog darai. Aišku buvo nelengva, buvo problema dėl žemės, nes buvo užpiltas negyvas gruntas ir tik 20cm sluoksnis. Teko dalį nuimti, išvežti karučiais ir pagyvinti dirvožemį užpilant nauju, papurenti, kad būtų gyvas ir galėtų geriau augti augalai. Tai buvo, ko gero, sunkiausias fizinis darbas, o po to jau sekė kūryba. Pradžioje ilgai galvojau, kaip viską padaryti, sėdėjau, braižiau, o dabar jau daugmaž viskas vyksta pagal nusistovėjusią sistemą. Kiekvienais metais įgauni daugiau patirties ir matai, ką reikia pakoreguoti, ką sodinti vienoje ar kitoje vietoje, kaip lysves geriau formuoti.

 

 

Ką darote su derliumi?

Įvairiai… Kartais nuskinu ir visi darbuotojai vaišinasi. Buvau padariusi tokias originalias derliaus puokštes rugsėjo pirmajai su morkomis, svogūnais ir įteikiau visiems vadovams. Šiemet pažiūrėsim, kokių idėjų kils. Paprastai viskas, kas valgoma yra suvalgoma arba kompostuojama. Studentams taip pat duodame patyrinėti. Prisėju skirtingu laiku, kad matytųsi vegetacijos etapai, skirtinga branda. Taip pat, turime projektų rudenį –  ,,Erdvėlaivis žemė” rugsėjo gale, ,,Tyrėjų naktys”. Jų metu žmonės ateina pasižiūrėti daržų.

 

O daržus prižiūrite viena ar yra, kas padeda?

Didžiąją dalį darbų nudirbu pati ir turiu padėjėją laistymui, nes darbo nemažai. Pirmais metais neturėjome laistymo žarnų tai buvo labai sudėtinga, su kibirais vaikščiojom… Dabar jau įvadą padarė arčiau tai daug patogiau laistyti. Studentai iš gamtininkų draugijos truputį pagelbsti pasodinti augalus ir padeda su kitais darbais, jei paprašau, pavyzdžiui, sukasti lysves, nors tai reikalauja nemažo kruopštumo, nes reikia nepažeisti dangos. Per žemės dieną studentai padeda  paagituodami susipažinti su daržu ir surenkame truputį aukų sėkloms. Žmonės tada visai aktyviai žiūri, pasako, ko norėtų, kad būtų pasėta.

 

Jei atsirastų daugiau norinčių prisidėti ar būtų tokia galimybė?

Aišku, galima būtų labiau paviešinti apie tokias galimybes ir galbūt sudaryti grafiką, kad norintys galėtų prisidėti po truputį. Tik bijau, kai per daug žmonių, gali būti sunku sužiūrėti tad reiktų rasti tokių pagalbininkų, kurie turėtų bendrą viziją. Tam visų pirmą reiktų sukurti sistemą.

 

 

Gal išmokote kokių nors pamokų įkuriant daržą?

Truputį pasikeitė natūralaus grožio suvokimas. Labiau įsijaučiu į natūralistinį augalų formavimą, apželdinimą, augalų tendencijas. Anksčiau buvo įdiegta požiūris, kad viskas turi būti tvarkingai eilutėmis išrikiuota, šalia augti turi vieni ne kiti augalai. Dabar toks truputį chaosas, bet visai gražiai man atrodo tos visos faktūros. Vyksta įvairūs eksperimentai, kaip vieni augalai sugyvena su kitais. Kartais pamatai, kad gali būti visai kitaip nei tikėjaisi, pavyzdžiui, šiame darže braškės su žemuogėmis jau beveik suaugo, nors taip neturėtų būti, jos nelabai turėtų mėgti augti šalia.

 

Gal yra kokių idėjų ateičiai įtraukti ir kitas veiklas?

Yra nemažai, idėjos palaiko entuziazmą, nes ūpo dingsta. Galvojame apie mokyklėlę vaikams, vakarines edukacijas pakvietus daugiau žmonių iš visuomenės, laisvalaikio užsiėmimus. Buvo gana nemažas susidomėjimas per Tyrėjų naktis. Pastebėjau, kad dažnai žmonės jau atitrūkę nuo žemės darbų ir nebemoka paprastų kasdienių žemdirbystės dalykų, o norėtų to išmokti. Idėjų yra nemažai, bet dar iki galo jų neišgvildenom.

 

 

Dėkojame Audronei už tokios šaunios idėjos realizavimą bei sunkų darbą ją įgyvndinant! Tikimės, kad į šias veiklas įsitrauks daugiau žmonių ir matysime, kaip viskas auga ir plečiasi. Visus kviečiame susipažinti su daržu, jį aplankyti ir pasisemti įkvėpimo pamačius, kiek yra įmanoma įgyvendinti, jei tik yra noro ir ryžto 🙂

Sekite Austė:

Labas! Mano vardas Austė ir esu CoolŪkio bendraįkūrėja. Domiuosi aplinkosauga ir tvariu gyvenimo būdu, mokinuosi kaip kuo daugiau įterpti to į savo gyvenimą. Čia dalinuosi savo žiniomis ir patirtimi. Labai laukiu jūsų komentarų, pasiūlymų ir patarimų. Juk geriausia mokytis vieniems iš kitų! :)

Palikite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.